Viešpatie Jėzau! Koks tu be galo geras Ne gana Tau buvo už mane kentėti ir mirti ant kryžiausč Tu norėjai visada pasilikti su žmonėmis Švenčiausiame Sakramente. Tu nori būti mano sielos maistas. Tuo nuolat šaukti mane, kad ateičiau ir Tave priimčiau.

Kaip aš galėsiu priruošti Tau būstinę mano širdyje? Aš – toks-ia menkas-a, toks-ia nusidėjėlis-le. O Tu, Viešpatie Jėzau, esi be galo šventas, galingas. Angelai nedrįsta žiūrėti į Tavo veidą. O dabar Tu pas mane ateini! Viešpatie, koks Tu geras, koks gailestingas.

Tikiu, mano Jėzau, kad Tu esi Švenčiausiame Sakramente, pasislėpęs baltoje plotkelėje. Tikiu dėl to, kad Tu pats lai esi pasakęs. O tu niekad neklysti ir manęs neklaidini. Padėl man, Viešpatie Jėzau, visada tvirtai tikėti, šventame Katalikų tikėjime gyventi ir mirti.

Mano Jėzau, taip Tu mane myli, kad numirei už amne ant kryžiaus. Dabar Tu nori dar pas mane ateiti ir būti mano sielos maistas. Kuo gi aš atsigerinsiu už tą begalinę Tavo meilę? Ir aš noriu Tau atsilyginti meile. Myliu Tave, mano Jėzau, iš visos širdies! Duok, kad dar labiau Tave mylėčiau!

Dėkoju Tau, šventasis Viešpatie, visagalis Tėve, amžinasis Dieve, kuris mane nusidėjėlį ir netvertą Tavo tarną ne dėl mano nuopelnų, bet dėl savo gailestingumo teikeisi pasotinti savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, brangiuoji kūnu ir krauju. Prašau, kad ši šventoji Komunija nebūtų baudimo priežastis, bet išganingas tarpininkas nuodėmėms atleisti. Tebūna ji tikėjimo šarvai ir geros valios skydas. Teišrauja ji mano yas, teišdildo blogus palinkimus ir geismus, tepadidina meilę ir kantrumą, nusižeminimą ir paklusnumą bei visas dorybes; smarkiai tegina nuo visų, tiek regimų, tiek neregimų, priešų žabangų; galutinai tenuramina tiek sielos, tiek kūno patraukimus; tvitai tesuriša mane su Tavimi, vienu ir tikruoju Dievu, ir, pagaliau, laimingai teužbaigia mano gyvenimą. Prašau Tave, kad mane nusidėjėlį teiktumeisi nuvesti į tą neapsakomo malonumo puotą, kurioje Tu su savo Sūnumi ir Šventąja Dvasia savo šventiesiems esti tikroji šviesa, visiškas pasotinimas, amžinasis džiaugsmas, nepaliaujamas malonumas ir tobula laimė. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Štai aš, o gerausias ir saldžiausias Jėzau, puoli ant kelių prieš Tavo veidą su didžiausiu dvasios karštumu ir meldžiu Tave, kad teikumeis į mano širdį įspausti gyvų tikėjimo, viltie ir meilės jausmų, o drauge ir tikrą gailestį už mano nusidėjimus ir tvirčiausią norą pasitaisyti. Nes aš meilės ir sopulių suspaustas pats prisižiūriu ir dvasioj apmąstau penkias Tavo žaizdas atsimindamas, ką pranašas Dovidas i Tavo lūpas, o gerasis Jėzau, yra įdėjęs: “Pervėrė mano rankas ir kojas, suskaitė visus mano kaulus” (Ps. 21).