VIEŠPATIE DIEVE, per švenčiausiąją Tavo Sūnaus Širdį ir jo skaisčiausios Motinos rankas aukoju Tau save ir visa, ką tik šiandien mąstysiu, kalbėsui, darysiu ar kentėsiu, - Tavo garbei, sielų išpanymui, Tėvynės, jos žmonių ir savo labui. Aukoji Tau visa, ką turiu, - kūną ir sielą, jėgas ir darbą, pasiryąimus ir pastangas. Palaimink juos, kad nieko neliktų, kas nebūtų įkvėpta Tavo meilės ir netarnautš Tavo garbei. Stiprink mano jėgas, kad išvengčiau blogio, gyvenčiau kilniais nusiteikimais, nieko nepapiktinčiau ir visa daryčiau ta mintimi, kuria gyveno ir dirbo žemėje Tavo Sūnus Jėzus Kristus. Amen.

VIEŠPATIE, PADARYK MANE savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; santaiką, kur vyrauja barniai; vienybę, kur yra skilimas; tikėjimą, kur kankina abejonės; tiesą, kur viešpatauja klaida; viltį, kur braunasi nusiminimas; džiaugsma, kur sleiga liūdesys; šviesą, kur užgulusios tamsybės. – Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas; kitus suprasti, o ne pats būdi suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi. Amen. (Šv. Pranciškus Asyžietis).

1. PALAIMINK, Viešpatie, mus ir šias dovanas, kuriomis iš Tavo dosnumo stiprinsimės. Mokyk mus dalytis Tavo dovanomis, meile ir duona su visais Tavo vaikais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
2. UŽ TAVO DOVANAS, kuriomis stiprinomės, ir visas mums teikiamas geradarybes ačiū Tau, visagali Dieve, keris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

1. ATSIŲSK, Viešpatie Šventoji Dvasia, savo dovanų mūsų protui apšviersti ir jėgoms sustiprinti. Palaimink mūsų tėvus ir artimuosius, vadovus ir bendradarbius. Duok mums stiprybės gerai atlikti barbus. Amen.
2. AUKOJAME savo darbą ir sakome ačiū už visas geradarybes Tau, visagali Dieve, kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

VARDAN DIEVO TĖVO; TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI TĖVUI; TIKIU DIEVĄ TĖVĄ.

DIEVUI: Gal visiškai neprisiminiau Dievo, jam nesimeldžiau, prastai meldžiausi; gal nepasitikėjau jo gerumu, kantrumu, išmintimi; gal nedrįsau išpažinti, gėdijausi savo tikėjimo, nesirūpinau išspręsti kylančių tikėjimo neaiškumų; gal rėmiausi vien žmonėmis, užmiršdamas Dievo galybę; gal piktžodąiavau, murmėjau dėl Dievo siunčiamų išmėginimų; gal dažnai, be reikalo ir pagarbos, minėjau Dievo ir šventųjų vardus; dal prietaringai tikėjau sapnais, burtais; (šventadienį: ar be svarbios priežasties nepraleidau šv. Mišių)?

ŽMONĖMS: Gal ką nors be pagrindo įtarinėjau, niekinau, neapkenčiau, apgaudinėjau, skriaudžiau; gal kam pavydėjau, kerštavau; gal be būtino reikalo kalbėjau apie kitų klaidas, netobulumus; gal ką įžeidinėjau, pravardžiavau, šmeižiau; gal džiaugiausi kito nelaime, liūdėjau dėl pasisekimo; gal byvau nemandagus su žmonėmis, nekantrus, šiurkštus; nedėkingas tėvams, auklėtojams, vyresniesiems, bičiuliams; gal pritariau blogoms kalboms, pridengiau eteisingą elgesį, napadrąsinau į gera; gal nepasistengiau pagelbėti, užtarti, paguosti, praudžiuginti?

SAU PAČIAM: Gal tuščiai didžiavausi, gyriausi, veidmainiavau, meilikavau, netiesą kalbėjau; gal liedusi į netyras mintis, kalbas, žvilgsnius, veiksmus; nevengiau netyrų draugysčių, išgėrimų, kitokių blogio vilinių; gal tuščiai leidau laiką, nerūpestingai atlikau pareigas; gal buvau per daug išlaidus, smalsus, plepus; gal greit įsižeisdavau, imdavau priekaištauti ar nusimindavau? Ar turiu aikšų, nesavanaudišką gyvenimo tikslą, ar ištvermingai jo siekiu?

ATSIMINK, malonigoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas. Šitokio pasitikėjimo kupini, ir mes skubame prie Tavęs, Mergelių Mergele ir Motina! Mes einame pas Tave ir, būdami nusidėjėliai, su gailesčiu puolame prie Tavo kojų. Tu, įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių, bet malonigai išgirsk ir išklausyk.